Kėngėtar Kėrēovar Filma Shqip Filma Vizatimor Kėngė Shqip Humor Shqip Dokumentar E-MAILI
Menyja Kryesore
Regjistrohu nė faqe
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Kėrko
Na ndiqni edhe nė:

Donate Online



Google Rank
PRchecker.info
Tv Gurra Live
Exchange - Wechselstube
FreeCurrencyRates.com

Reklama

credit bio and food, bio food companybio, food cooporganic, food advantages, organic food bar active greens, organic food bar protein , organic food bar protein riegel


Kosovė - Shqipėri : Ja origjina e fjalės ‘Shqipėri’ dhe pse bota na quan Albania
Postuar nga redaksia Kyqur 2017/7/12 4:24:22 (644 Lexime)



Shqiptari i thotė vetes shqiptar, vendit tė vet Shqipėri, Shqipni, po populli njihet nė botė, sikundėr dihet, lashtėrisht si Albanais, Albanese etj., dhe vendi i tij si Albanie, Albania. Ky emėrtim i dyfishtė ka arsyet e veta. Ai ka lidhje me disa rrethana tė karakterit etnografik, tė cilat janė specifike pėr Shqipėrinė e pėr tė kaluarėn historike tė saj.

Duke u nisur nga faktet, vihet re pikėsėpari qė vėrtet nė Shqipėri vetė si emėr nacional i popullit zotėron sot gjithkund shqiptar, e si emėr i vendit Shqipėri, Shqipni, po qė m‘anė tjetėr nė kolonitė shqiptare qė gjinden n‘Itali e nė Greqi ky emėr nuk njihet.


Shqiptarėt e Italisė jugore e tė Siqelisė, pasardhės tė shpėrngulurish prej Shqipėrie kryesisht gjatė luftėrave tė para me turqit nėn flamurin e Gjergj Kastriotit (Skėnderbeut) nė shekullin e XV e tė XVI, e quajnė veten e vet dhe pėrgjithėsisht popullin e atdheut tė tyre tė vjetėr arbėresh, dhe kėtė atdhe Arbėr, Arbėri. Kėto emra pėrdorin gjer mė sot dhe pasardhėsit e atyre shqiptarėve qė u shpėrngulėn pak mė parė, nė shekullin e XIV e tė XV, prej Shqipėrie pėr nė Greqi, tė cilėt edhe ata nuk e kanė nė pėrdorim emrin qė zotėron sot nė Shqipėri; edhe ata pėrdorin rregullisht arbėresh pėr “shqiptar”, arbėrishte pėr “gjuhė shqipe”, arbėrisht pėr “shqip, nė gjuhėn shqipe”.

Kėto tė dhėna tregojnė qartė qė emri i sotėm shqiptar, Shqipėri, Shqipni, nė kohė tė Skėnderbeut ende nuk kishte dalė, ose tė pakėn nuk ish pėrgjithėsuar, e qė ky gjithsesi ėshtė mė i ri se emri i parė. Kjo do tė thotė qė emri i vjetėr nacional i vendit e i popullit ka qenė arbėn, arbėr, arbėresh, arbėresh. E meqė ky emėr, sikundėr shihet me vėshtrimin e parė, ėshtė identik me Albania, Albanese etj. qė u pėrmendėn mė sipėr, nga gjithė kėto rezulton qė shqiptarėt nė mesjetė e kanė quajtur veten e tyre ashtu si quhen edhe sot te popujt e tjerė.

Kjo pamje etnografike gjen vėrtetimin e plotėsimin e saj mė njė anė me disa tė dhėna tė vjetra e mė tė reja prej Shqipėrie, mė anė tjetėr me dėshminė e gjuhėve tė popujve fqinj me shqiptarėt, e m‘anė tjetėr me emrat e Shqipėrisė e tė shqiptarėve nė burimet e ndryshme europiane tė mesjetės.

Sikundėr ėshtė vėnė re qė nga gjysma e shekullit tė kaluar, emri i vjetėr i vendit, pėrveē se nė kolonitė shqiptare, qė sapo u zunė ngoje, ėshtė ruajtur edhe vetė nė Shqipėri. Njė trevė fushore e pjesės perėndimore tė Shqipėrisė sė mesme ē‘merr prej Kurbini e gjer poshtė nė pllajat e Durrėsit e tė Tiranės, pra fusha midis lumenjve Mat dhe Erzen, quhet edhe sot Arbėn, dhe mal e arbėn pėrdoret atje pėr “male e fusha”.

Njė katund nė perėndim tė Liqenit tė Shkodrės mban emrin Arbnesh, dhe Arbėnesh quhet edhe ishulli gjuhėsor shqiptar qė gjindet afėr qytetit tė Zarės nė Dalmaci, themeluar nė gjysmėn e parė tė shekullit tė XVIII, prej tė shpėrngulurish nga anėt e katundit nė fjalė. Arbanė ėshtė njė katund afėr Tiranės.

Mė anė tjetėr, nė pjesėn jugore tė vendit, Arbėr e Arbėrķ quhen krahina tė ndryshme tė trevės malore tė Labėrisė midis qyteteve tė Vlorės dhe tė Gjirokastrės e tė Delvinės dhe arbėreshė e arbėrorė banorėt e tyre. Nė vise tė tjera tė Shqipėrisė, po ky emėr, me trajta tė ndryshme (arbėn arbėr, arbėnesh arbėresh, arbnuer arbėror), pėrdoret nė popull me njė kuptim etnik, pėr tė shėnuar shqiptarin nė dallim nga aromuni ose nga anėtari i ndonjė tjetre popullsi ballkanike. Sikundėr shihet, emri i lashtė, nė rrjedhė tė kohės erdhi e u mbulua nga emri i ri shqiptar, Shqipėri, po ka mbijetuar gjer sot nėpėr krahina tė ndryshme tė vendit.

Qė ai ka qenė nė pėrdorim me pėrmasa nacionale, nė mbarė territorin gjuhėsor tė shqipes, kėtė e vėrtetojnė ndėr tė tjera edhe vargje popullore si Dalin zojat arbėneshe tė anėve tė Kosovės. M‘anė tjetėr burimet historike tė vendit e plotėsojnė kėtė pamje edhe pėr tė kaluarėn. Nė monumentet letrare tė shqipes sė vjetėr, tė cilat rrjedhin nga shekulli i XVI e i XVII, vendi del rregullisht me emrin Arbėnė , populli me arbėnesh, arbėruer, dhe gjuha e tij me arbėnisht.

Me kėto tė dhėna tė brendshme nė lidhje me emrin nacional tė Shqipėrisė e tė popullit tė saj, pajtojnė burimet e jashtme, dėshmia e gjuhėve tė popujve tė tjerė tė Gadishullit Ballkanik. Edhe atje vrehet prania e kėtij emri, i cili nė rrymė tė kohėve rrezatoi prej Shqipėrie tek ata popuj. Nė serbokroatishten popullore shqiptari quhet arbanas, nė dokumentet mesjetare tė asaj gjuhe arbanasin. Arbananu quhet ai dhe nė bullgarishten popullore, arbanas nė rumanishten e vjetėr, dhe tek aromunėt e Shqipėrisė e tė Maqedonisė arbines, arbinesi, tė gjitha reflekse tė shqipes arbėnesh e tė varianteve tė saj. Duke u ngjitur te burimet historike tė mesjetės, nė dokumentet e shkruara latinisht tė vendeve perėndimore tė kohės para dinastisė sė Anjouve, tė cilėt patėn marrėdhėnie politike me disa treva tė Shqipėrisė, shqiptarėt quhen arbanenses, e mė vonė albanenses, dhe vendi i tyre Albania, ashtu si edhe sot.

Duke i shikuar kėto dėshmi, tė brendshme edhe tė jashtme, me njė vėshtrim pėrmbledhės, rezulton se emri nacional i hershėm i popullit shqiptar e i vendit tė tij ėshtė arbėn arbėr me variacionet e tij, dhe se ky ka mbizotėruar nė Shqipėri gjer nė shekujt e parė tė sundimit osman.

Ky emėr rrėnjėt ndėrkaq i ka qė nė kohėn antike.

Sikundėr dihet, astronomi e gjeografi Klaud Ptolemeu i Aleksandrisė sė Egjiptit, nė shekullin e dytė tė erės sė re, nė hartėn e tij botėrore shėnon emrin e njė fisi Albanói dhe qytetin Albanópolis nė njė trevė tė Shqipėrisė tė mesme, afėrsisht midis Durrėsit e Dibrės sė sotme e nė lindje tė Leshit.

Prej kėtij emri rrjedh rregullisht Arbėn Arbėr i shqipes, njė dėshmi, ndėr tė tjera, qė shqiptarėt janė anas, autoktonė nė vendbanimet e sotme dhe qė aty ka njė vazhdimėsi, njė kontinuitet gjuhe tė pakėn qė prej antikitetit.

Nga Arbėn, si u tha, ka dalė nė analizė tė fundit emri i Shqipėrisė e i shqiptarėve te popujt e Gadishullit Ballkanik e tė pjesėve tė tjera tė Europės. Historikisht ky emėr, mbi dėshminė e pėrbashkėt tė Ptolemeut, tė burimeve mesjetare tė vendeve tė ndryshme dhe tė pėrhapjes sė sotme popullore nė Shqipėri, nė krye tė herės pas gjithė gjasėsh i ka pėrkitur njė treve e njė popullsie tė Shqipėrisė sė mesme; ai u pėrgjithėsua pastaj si emėr nacional nė mbarė vendin qė nė kohėn para Skėnderbeut.

Pėrsa i pėrket emrit shqiptar, Shqipėri, Shqipni, ky si emėr populli e vendi, si rezulton nga sa u shtjellua mė sipėr, zuri vend gjatė kohės sė sundimit turk, pas shpėrnguljes shqiptare pėr nė Greqi e n‘Itali. Pėrhapja e tij si emėr nacional dhe zhdukja e emrit tė vjetėr si i tillė, ka lidhje pas gjase me lėvizjet etnike e sociale tė populli gjatė mesjetės dhe kohės sė parė turke, me shtegtime tė brendshme, me formime fisesh tė reja nė ato perioda historike, veēse shtysat konkrete pėr njė zėvendėsim tė tillė nuk mund tė ndiqen.

Vetėm njė gjė mund tė thuhet me gjasė tė madhe, qė shqip nė krye tė herės ka qenė emri i gjuhės. Ky si i tillė ka qenė mbase me pėrdorim mė tė moēėm, mbase paralel me emrin arbėn arbėr si emėr etnik, dhe pastaj do tė ketė shtrirė fushėn e pėrdorimit, duke pėrfshirė edhe popullin e vendin. Shihet kėshtu se mė i vjetri shkrimtar shqiptar qė njihet, Gjon Buzuku, i vitit 1555, krahas ndė Arbanit “nė Shqipėri” ka shqip “nė gjuhė shqipe”; ashtu dhe Pjetėr Budi (1621) shqip tė na e thotė, e Pjetėr Bogdani (1683) njė gramatikė latin e shqip. Pėrdorimi etnik i kėtij emri rreth vitit 1700 kishte zėnė rrėnjė, sepse nė Vendimet e Koncilit provincial tė vitit 1706 krahas Arbėni “Shqipėria” dhe i Arbėneshi “shqiptari” del edhe gjuhė e Shqipėtarėvet. Mendimi qė emri shqiptar tė ketė ekzistuar nė Shqipėri veriore qė nė shekullin e XIV, e tė jetė identik me emrin familjar Schivipudar, Schepuder, Schapudar, Scapuder tė njė banori tė qytetit tė Drishtit afėr Shkodrės qė pėrmendet rreth vjetėve 1368-1402 nė arkivat e Raguzės, mbetet njė hipotezė qė meriton tė gjurmohet mė tej.

Nė lidhje mė nė fund me burimin e dy emravet arbėn edhe shqip, do pasur parasysh se shumė emra tė popujve, tė vjetra e mė tė reja, qė njihen nga historia, mbeten me domethėnie e burim tė paditur. Njė kusht paraprak i domosdoshėm nė kėtė fushė kėrkimesh ėshtė konstatimi i formės sė kryehershme tė emrit pėrkatės. Nė lidhje me kėtė, pėr emrin e vjetėr nacional tė shqiptarėve mund tė thuhet me siguri qė nga dy format e tij, arb- dhe alb-, e para ėshtė forma e mirėfilltė, sikundėr del dhe nga dėshmitė vendėse sė bashku me dėshmitė popullore ballkanike qė u zunė ngoje mė sipėr. Prandaj kėrkimi i njė rrėnje alb- me kuptimin e pretenduar “mal”, krahasimi me emrat topike Alba- tė Italisė e tė viseve tė tjera, me emrin e Alpeve etj., nuk kanė ndonjė bazė solide. Duke u nisur pėrkundrazi nga forma arb-, e nga kuptimi “fushė, rrafshinė”, i cili ruhet nė mal e arbėn tė pėrmendur mė lart, mund ta afrojmė kėtė emėr me latinishten arvum “arė, tokė e punuar, fushė”, greqishten e vjetėr aroura “arė, tokė buke”, me fjalėn kelte tė irlandishtes sė mesme arbor, shumės arbanna “drithė”. Me emrin e Arbėnit mund tė ketė njė lidhje tė moēme edhe emri i ishullit Arbe tė Dalmacisė.

Pėrsa i takon emrit shqip, shqiptar, Shqipėri Shqipni, prej nga ka dalė edhe folja shqipėroj, shqipėlloj “spiegoj, sqaroj” e gjuhės popullore, ky emėr mbetet me gurrė tė dyshimtė. Mendime qė tė ketė dalė nga emri i shqipes, duke e pasur pra shqiptarėt emrin e tyre prej kėtij shpendi, qysh nė kohėn e Skėnderbeut, duke e vėnė nė lidhje m‘anė tjetėr kėtė emėrtim me fjalėt e Plutarkut, qė Pirroja pas fitores qė korri mbi makedonėt u kremtua me epitetin “shqiponjė”, nuk duket t‘i rezistojė kritikės, po tė nisemi nga trajtat e kėtyre dy emrave.

Nė tė vėrtetė, tek autorėt e vjetėr shqiptarė, shqip, shkruar me kėtė trajtė, dallohet dukshėm nga emri i shpendit, qė shkruhet tek ata rregullisht shqype, gjė qė tregon se kemi tė bėjmė me dy fjalė tė ndryshme. Jo bindėse paraqitet dhe afrimi me qipi “mullar bari”, me paravendim (presupozim) tė njė kuptimi tė hershėm “grumbull, popull”.

Tė dyshimta mbeten dhe interpretimet e tjera tė kėtij emri, ai si “banor shkrepash, malesh” dhe ai si “pushkatar” prej greqishtes sė re skippetto(n) “pushkė” (kjo prej italishtes schioppetto), njė fjalė qė dėshmohet pėr greqishten sėpari me shekullin e XVI-XVII. I pabesueshėm mbetet mėnėfund edhe spiegimi i fjalės shqip nga latinishtja excipio; fjala latine nuk do tė thotė: “kuptoj”, si kanė thėnė, po “marr; vė mė njanė; pėrjashtoj; pranoj”. Kėshtu, duke pėrfunduar, puna e burimit tė fjalės shqip mbetet njė ēėshtje e hapėt. /Eqerem Ēabej.

/lajmpress


Faqe printuese Dergo kete lajm shokut Ktheje nė PDF kėtė artikull
Komentet janė nė pronėsi tė postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!
Reklama

bio and food, bio food companybio, food cooporganic, food advantages, organic food bar active greens, organic food bar protein , organic food bar protein riegel

Vija

Reklama
Lajme tjera

Powered by kercova.net © 2003 - 2017 All rights reserved e-mail: info@kercova.net
This site does not store any files on its server. We only index and link to content provided by other sites.