Kėngėtar Kėrēovar Filma Shqip Filma Vizatimor Kėngė Shqip Humor Shqip Dokumentar E-MAILI
Menyja Kryesore
Regjistrohu nė faqe
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Kėrko
Na ndiqni edhe nė:

Donate Online



Google Rank
PRchecker.info
Tv Gurra Live
Exchange - Wechselstube
FreeCurrencyRates.com

Reklama

credit bio and food, bio food companybio, food cooporganic, food advantages, organic food bar active greens, organic food bar protein , organic food bar protein riegel


Kėrēova : Fusha e Kėrēovės vuan pėr ujė !
Postuar nga redaksia Kyqur 2017/3/30 6:10:00 (658 Lexime)



Tanimė kanė ikur vitet qyshkur fusha e Kėrēovės po vuan pėr pikėn e ujit. Vijat e dikurshme janė shndėrruar nė strehė ferrash dhe shtrat hedhurinash, ndėrkohė qė edhe digat e lumenjve nga ku uji i lumenjve po bartej nėpėr ara, tashmė janė shkatėrruar plotėsisht, shkruan gazeta KOHA. Pėr tė pasur prodhim tė plotė fusha e Kėrēovės, dhe krahas kėsaj edhe e fshatrave pėrreth, ka nevojė pėr t’u ujitur.


Dikur, “tramaku” (njė lloj i misrit) qė po prodhohej nė fushat e fshatrave tė Kėrēovės, po edhe nė vetė fushėgropėn e Kėrēovės, ishte me nam. Nėpėr mullinjtė e shumtė me ujė qė po bluanin natė e ditė, kanė mbetur mė pak se nė njė gisht tė dorės, ndėrsa grosha dhe kungujt dhe prodhimet tjera kopshtare qė prodhoheshin nėpėr kėto ara, i pėrkasin historisė. Profesori i biologjisė Gafurr Ajruli, i cili ėshtė marrė me analizėn e rritjes sė llojeve tė bimės sė groshės nė fushėgropėn e Kėrēovės, thekson pėr KOHA se “ fushėgropa e Kėrēovės, ka kushte ideale pėr prodhimin e misrit dhe krahas kėsaj edhe tė bimės sė groshės, e cila ėshtė tejet e rėndėsishme pėr tė ushqyerit dhe tė jetuarit tė shėndoshė tė njeriut. Vetė prodhimi i dikurshėm i groshės, krijoi llojin e veēantė tė groshės, e cila ka njė shije tė kėndshme dhe qė ėshtė e pasur me proteina, tė cilat kapin barasvlerėn e pėrdorimit tė mishit, ndėrkohė qė shėndetshmėria e konsumuesve tė kėsaj bime popullore, ėshtė tejet e lartė. Mjerisht, nėpėr arat e Kėrēovės me rrethinė prodhimtaria e produkteve tė drithėrave dhe produkteve kopshtare ka rėnė nė pikėn kritike”, thekson ai. Tanimė njė pjesė bukur e madhe e arave kanė mbetur djerrina, ta pa lėvruara, tė papunuara dhe nė disa prej tyre kanė gjetur strehėn ferrat. Nė tė kaluarėn vėshtirė se nė fushėn e Kėrēovės dhe fshatrave pėrreth mund tė gjeje pėllėmbė toke pa punuar apo pa mbjellė, ndėrkohė qė viteve tė fundit pasqyra ka ndėrruar dhe nė po kėtė fushė rrallė po gjen ndonjė arė tė mbjellė me tė lashta. Dikur Kėrēova ishte e njohur gjithandej pėr mollėt e saja, tė cilat i hasnin gjithandej qyteteve tė mėdha nė ish Jugosllavi. Por, shumėkush nga kėrēovarėt kėtė idilė e ka shndėrruar veē nė kujtim. Ekonomia bujqėsore “Kėrēova”, e cila kishte performancat e njė kooperative bujqėsore, ka zhdukur edhe rrėnjėt e fundit tė trungjeve tė mollėve tė njohura dhe tokat kanė mbetur tė djerra. Sistemi i ujitjes, ka vite qė ka ikur nė histori dhe ai tanimė, edhepse dikur vlente pėr njė korporatė tė organizuar dhe qė quhej sistemi pėr ujitje “Fusha e Kėrēovės”, ose siē parapėlqehej tė quhej “Bashkėsia e ujėrave”, ėshtė vjedhur gjer nė palcė. Vijat e ujitjes janė shkatėrruar, ndėrsa sistemet e ventileve ku lėshohej uji pėr ujitje, moti kanė pėrfunduar nėpėr hekurishtet e egra, qė kishin mbirė si kėrpudhat pas shiut. Megjithatė, nė kuadėr tė fondeve IPA, nė lumin e Zajazit, nė mes tė fshatit Milincė dhe Zajaz, ėshtė duke u ngritur njė digė, nga ku pėrmes vijave tė ujit, uji do tė bartet deri nė arat e atyre pak kopshtarėve qė kanė vendosur tė merren me prodhimin nga ara e tyre. Megjithatė, shumica prej tyre, edhepse tė paktė nė numėr, vazhdojnė tė ankohen dhe tė vajtojnė pėr kohėn e shkuar, kur nėpėr fushėgropėn e Kėrēovės, nuk mundeshe tė gjesh pėllėmbė toke pa mbjellė apo pa lėvruar. Tanimė po ngjet e kundėrta, dhe tė rralla janė arat tė cilat i sheh tė lėvruara. “Fusha e Kėrēovės duket pėr gjynah. E shihni se si ka mbetur pa plug nė arė. E kanė mbuluar therrat. Unė pėr ēdo vit po mbjell sė paku njė hektar patate, lakra, misėr dhe groshė, po shpesh mė ka ndodhur qė nuk kam se ku ta plasoj mallin qė e prodhoj. Edhepse nė pazarin e Kėrēovės kam njė tezgė pėrsėri nėse nuk gjejmė plasman nė ndonjė ndėrmarrje qė do na e blinte mallin me shumicė malli do tė na kalbet”, thotė Vaid Suloski, njė prodhues bujqėsor nga Kėrēova. “Ku tė mbjellėsh sot. Edhe po ta mbjellėsh arėn s’ke me ēka ta ujisėsh. Vijat e ujit dhe sistemi pėr ujitje ėshtė shkatėrruar dhe veē drithėra tė thatė tė mbjellim. Edhe atė kur po i mbjellim, nuk na paguhet mundi. Harxhimet janė tė mėdha ndėrsa fitimi i pakėt. Tė kesh makinerinė tėnde edhe paguhet, po pėr kėtė duhet tė kesh mė shumė ara se ndryshe nuk mbulohen harxhimet” thotė Xhemail A. , bujk nga Zajazi. Kur jemi tek zhvillimi i agrobiznesit, megjithatė nuk ėshtė edhe gjithaq zi. Mund tė thuhet se janė gjetur edhe forma tė ndryshme qė tė zhvillohet sektori i blegtorisė duke u nxitur pėrmes subvencioneve tė ndryshme, ku edhe nė disa raste ka edhe hapje tė fermave tė lopėve tė qumėshtit, por qė ende po mbetet tė numėrohen nė gishta. Edhe pėrkundėr subvencioneve nga ana e shtetit fondi i bagėtive, nė veēanti i kultivimit dhe rritjes sė lopėve, po zbehet pėrditė e mė shumė. Tani pėr tani po mbijeton njė pjesė e blegtorėve, tė cilėt merren me kultivimin e deleve dhe pjesėrisht kanė rritur tufėn, po sėrish kjo nuk ėshtė e mjaftueshme. Blegtorėt po ankohen nė plasmanin e produkteve tė tyre, sepse konkurrenca jolojale ėshtė e pranishme. “Po bėjmė pėrpjekje qė tė ruajmė traditėn. Nė tė shkuarėn ai qė kultivonte delet llogaritej pėr pasanik, ndėrkohė qė sot koha ka ndryshuar. Imagjinoni, nuk mund tė gjejmė bari pėr tė kullotur delet. Edhepse kemi ofruar rroga tė majme, ku njė ēobani i japim mbi 500 euro nė muaj rrogė, pėrsėri po pėrballemi me problemin e punėtorėve. Shumica e tė rinjve as qė duan tė dėgjojnė pėr dele, e le mė qė tė merren me kultivimin e tyre”, shprehet Osman O., njė pronar i njė tufe nga fshati Zajaz. “Tė merresh me kultivimin e kafshėve tė imėta ėshtė njė brengė e madhe. Ka shumė punė dhe mundi nuk paguhet mjaftueshėm. Kam subvencione nga shteti ato nganjėherė nuk mjaftojnė pėr tė mbuluar edhe harxhimet. Ndodh nganjėherė qė gjatė sezonit tė shitjes sė qengjave dhe djathit tė kemi pengesa, sepse edhe ēmimet po bien shumė poshtė dhe ne mundimi na shkon pėr kot. Pastaj edhe tagjia dhe ushqimi qė duhet ta sigurojmė ėshtė shtrenjtė po megjithatė ėshtė mė mirė tė punojmė diēka se sa tė rrimė kot. Verės ia dalim disi se dhentė i nxjerrim nė bjeshkė, po dimrit e kemi pak tė vėshtirė. Tė merresh me blegtori, sidomos me dhen ėshtė njė guxim i madh” shprehet Qemal Kadriu, njė blegtor nga fshati Novosellė, i cili tanimė po pėrgatitet qė kopenė e tij ta bartė nė bjeshkėt e Ēelvjollcės, ku ka ngritur edhe stanin e tij, dhe ku shpesh vizitohet nga vizitorė tė shumtė tė turizmit malor.

Adem XHELADINI koha.mk


Faqe printuese Dergo kete lajm shokut Ktheje nė PDF kėtė artikull
Komentet janė nė pronėsi tė postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!
Reklama

bio and food, bio food companybio, food cooporganic, food advantages, organic food bar active greens, organic food bar protein , organic food bar protein riegel

Vija

Reklama
Lajme tjera

Powered by kercova.net © 2003 - 2017 All rights reserved e-mail: info@kercova.net
This site does not store any files on its server. We only index and link to content provided by other sites.